Taigi, vien kalorijų neužtenka. Kūnui reikia maisto, gero ir tikro maisto. Kas tas maistas? Koks jis yra geras, ir kodėl mums jo reikia? Ką turim gauti iš išorės, o ką susikonstruojam patys (ir tai yra visai nemažai!)?
1. Angliavandeniai. Labiausiai organizmo geidžiamas energijos šaltinis – neįkyrus, nekaprizingas, trakšt trakšt – ir yra ATF (t.y. energijos). Nė vienas valgomas angliavandenis neduoda žmogui to, ko žmogus pats, savo organizmo virtuvėse negali pasigaminti – todėl joks angliavandenis nevadinamas nepakeičiama maistine medžiaga (1). Nepaisant to, daugiau nei pusė visos energijos (bet ne daugiau kaip 3/4) turėtų būti gaunama iš angliavandenių (2). Angliavandenių šaltinis – iš esmės visi augalai (nes jie nėra sudaryti nei iš riebalų, nei iš baltymų), tame tarpe ir kruopos, ir vaisiai. Daug cukraus – laktozės – yra piene (1), kituose pieno produktuose jo jau nebėra daug (aišku, nebent jo ten vėl pridedame papildomai, pvz. į jogurtą).
2. Riebalai. Super tankus energijos šaltinis, ir energijos saugojimo būdas – taip. Tačiau dar riebalų organizmui reikia, kad juose tirptų A, D, E ir K vitaminai, kad jie saugotų nuo uždegimų, šalčio ir traumų, padėtų reguliuoti nuotaiką, ir kad būtų iš ko statyti ląstelių sieneles (3, 4). Organizmas moka pasigaminti visų riebalų rūšių iš angliavandenių pertekliaus, išskyrus omega-3 ir omega-6 (jų galima gauti iš riebių žuvų, krevečių ir visokių aliejingų sėklų, taip pat rapsų, saulėgrąžų ir sojų aliejų (5).
3. Baltymai. Reikalingi kaip aminorūgščių šaltinis, o jos – pagrindinė statybinė medžiaga visoms naujoms ląstelėms – raumenims, kraujui, odai, plaukams, hormonams – žodžiu, tai ir plytos, ir cementas. Penkias amino rūgštis žmogus moka pasigaminti pats, dar šešias – jei organizmas sveikas; devynias reikia gauti iš maisto – mėsos, pieno, žuvų, kiaušinių, grūdų, ankštinių ir riešutų. Ne, vegetarams nieko netrūksta – visus reikalingus baltymus jie gali gauti iš augalų (6).
4. Ląsteliena. Jos organizme niekas neskaido, bet naudoja kaip “slides” virškinimui palengvinti. Ląsteliena taip pat veikia, kaip kiti maisto produktai yra virškinami – ir kaip greitai, ir kokioje terpėje. Jos galime gauti iš bet kokios augalinio maisto (7).
5. Visa kita – vitaminai, mineralai – taip, žinoma, svarbūs, tačiau pirmieji keturi – vis tiek svarbesni (1). Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad gauname pakankamai šių maisto medžiagų, o ne užpildų-papildų-pakaitalų, kurių gali būti tiek daug, kad suvalgyto maisto kokybė panaši į geriausiu atveju kelis lapus suvalgyto popieriaus.
Taigi, skanaus ir TIKRO maisto. Ir dar – panašu, kad valgydami augalus, niekaip neprašausit pro šalį. Nieko kito nenoriu pasakyti – tiesiog gaunasi taip, kad augalus labiausiai “apsimoka” valgyti – juose yra visko.
Nuoširdžiai jūsų,
Šaukštas Proto
(pirmą kartą publikuota 2017-01-18 )
- 1. Kokios maisto medžiagos yra pagrindinės ir kokios yra nepakeičiamos: https://en.wikipedia.org/wiki/Nutrient ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Maisto_med%C5%BEiagos
- 2. Angliavandeniai: http://www.fao.org/docrep/W8079E/w8079e08.htm#carbohydrates in the diet
- 3. Riebalai https://en.wikipedia.org/wiki/Essential_fatty_acid
- 4. …ir riebalai: https://en.wikipedia.org/wiki/Fat
- 5. Omega rūgštys: Omega 3: https://en.wikipedia.org/wiki/Omega-3_fatty_acid#Dietary_sources ir omega-6: https://en.wikipedia.org/wiki/Omega-6_fatty_acid#Dietary_sources
- 6. Baltymai: https://en.wikipedia.org/wiki/Protein_(nutrient)
- 7. Ląsteliena: https://en.wikipedia.org/wiki/Dietary_fiber