Month: May 2019

Posted on

4: O tai kur čia mityboje psichologija?

Aha! Jeigu atsakyti trumpai – visur. Įpročiai. Pasirinkimai. “Labai norisi” norai. Šventės. Dovanos. Bausmės. Bežodžiai jausmų prisipažinimai. Įvaizdis (ir veganai irgi). Laimė ir serotoninas. Tai, kas skanu, tai, kas sveika ir tai, kas “ant bangos”. Mityba, ko gero, yra labiau apie psichologiją, negu apie fiziologiją…

Tai, ką dažniausiai valgome, yra ne tai, ką organizmas “išrašo” lyg receptą pagal tai, ko jam reikia šiuo metu (nors labai, labai dažnai tuo teisinamas koks nors “energijos poreikis” – nes “norisi ko nors saldaus. Smegenims!”). Žymiai dažniau tai yra tiesiog tai, ką esame įpratę valgyti. O įpročiai yra tikroji psichologijos pieva. Kaip ir kodėl turime būtent tokius įpročius, diktuoja kultūra, šeimos tradicijos, mūsų pačių gyvenimo reikšmingi įvykiai, maistui (lyginant su kitomis veiklomis) teikiama reikšmė, maistui ir valgymui būdinga aplinka ir aplinkiniai ir dar daug kitų asmeniškų veiksnių. Beje, apie tai, kodėl esame įpratę valgyti būtent taip, dažniausiai negalvojame.Jei renkamės iš keleto galimų pasirinkimų (pats sprendimo priėmimas irgi yra psichologijos srities reiškinys), galutinį sprendimą nulemia nuomonės ir nuostatos, aplinka (kebabų kioskelis gatvėje ar itališkas restoranas su balta krakmolyta staltiese?), valgymui skirtas laikas (“greit ką nors įsimesti”?), jūsų nuomonė apie būsimą aplinkinių žmonių jūsų pasirinkimo vertinimą (tame tarpe ir ar jums jis svarbus iš viso), žinios apie mitybos procesus, maistą ir jo vertę (“nevalgant glitimo, oda taps (…)” ), automatiškai kylančios mintys (“jeigu dabar nepavalgysiu – man bus labai silpna”), sprendimui skirtas laikas… Sprendimas nesirinkti išvis arba rinktis visą laiką tą patį – irgi sprendimas!Maistas gali būti svarbiu gerovės simboliu ir ženklu (Kalėdinė žąsis, sekmadienio blynai, kava su draugėmis ar gimtadienio tortas), gali tapti ir visam gyvenimui užstrigusia bausme (plėvele ant auštančios kakavos… “kol neišgersi – niekur neisi!”), ypatingo dėmesio ar įvaizdžio ženklu (nuo mamos virtinukų ar Valentino šokolado iki desertų su tikrais deimantais). Ypač ryškiai atmintyje įsirežia vaikystėje svarbus maistas, kurį tyčia ar nejučiomis paverčiame savo komforto (ar bausmės) maistu sunkiomis akimirkomis (1).Netgi ten, kur fiziologija turėtų valdyti, psichologijos ausys vis tiek kyšo. Suvalgius riebaus ir saldaus maisto, smegenys apdovanoja mus doze neuromediatoriaus serotonino (2; 3). O mums atrodo – ištinka laimė. Ir tai įvyksta kaskart ir automatiškai, lyg nuspaudus mygtuką. Ir visai nebūtinai todėl, kad jums kaip tik trūko riebaus ir saldaus maisto.Taip kad… galvokit, ką dedat į burną. Ir kodėl. Viskas jūsų galvoje!


Nuoširdžiai jūsų, Šaukštas Proto
——————————————————————————————————
1. If you are good you can have a cookie: How memories of childhood food rules link to adult eating behaviors: https://www.researchgate.net/profile/Rebecca_Puhl/publication/8679359_If_you_are_good_you_can_have_a_cookie_How_memories_of_childhood_food_rules_link_to_adult_eating_behaviors/links/0c96052f38db04e424000000.pdf
2.Serotonin, Eating Behavior, and Fat Intake: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/j.1550-8528.1995.tb00214.x/pdf
3. You Are What You Eat: How Food Affects Your Mood: http://dujs.dartmouth.edu/2011/02/you-are-what-you-eat-how-food-affects-your-mood/#.WJoLPPl969I

Nuotraukos teksto autoriaus. Visos teisės saugomos – bet mielai pasidalinsiu, jeigu paprašysit.

Posted on

3: Maisto medžiagos (arba ką gaminamės patys)

Taigi, vien kalorijų neužtenka. Kūnui reikia maisto, gero ir tikro maisto. Kas tas maistas? Koks jis yra geras, ir kodėl mums jo reikia? Ką turim gauti iš išorės, o ką susikonstruojam patys (ir tai yra visai nemažai!)?

1. Angliavandeniai. Labiausiai organizmo geidžiamas energijos šaltinis – neįkyrus, nekaprizingas, trakšt trakšt – ir yra ATF (t.y. energijos). Nė vienas valgomas angliavandenis neduoda žmogui to, ko žmogus pats, savo organizmo virtuvėse negali pasigaminti – todėl joks angliavandenis nevadinamas nepakeičiama maistine medžiaga (1). Nepaisant to, daugiau nei pusė visos energijos (bet ne daugiau kaip 3/4) turėtų būti gaunama iš angliavandenių (2). Angliavandenių šaltinis – iš esmės visi augalai (nes jie nėra sudaryti nei iš riebalų, nei iš baltymų), tame tarpe ir kruopos, ir vaisiai. Daug cukraus – laktozės – yra piene (1), kituose pieno produktuose jo jau nebėra daug (aišku, nebent jo ten vėl pridedame papildomai, pvz. į jogurtą).

2. Riebalai. Super tankus energijos šaltinis, ir energijos saugojimo būdas – taip. Tačiau dar riebalų organizmui reikia, kad juose tirptų A, D, E ir K vitaminai, kad jie saugotų nuo uždegimų, šalčio ir traumų, padėtų reguliuoti nuotaiką, ir kad būtų iš ko statyti ląstelių sieneles (3, 4). Organizmas moka pasigaminti visų riebalų rūšių iš angliavandenių pertekliaus, išskyrus omega-3 ir omega-6 (jų galima gauti iš riebių žuvų, krevečių ir visokių aliejingų sėklų, taip pat rapsų, saulėgrąžų ir sojų aliejų (5).

3. Baltymai. Reikalingi kaip aminorūgščių šaltinis, o jos – pagrindinė statybinė medžiaga visoms naujoms ląstelėms – raumenims, kraujui, odai, plaukams, hormonams – žodžiu, tai ir plytos, ir cementas. Penkias amino rūgštis žmogus moka pasigaminti pats, dar šešias – jei organizmas sveikas; devynias reikia gauti iš maisto – mėsos, pieno, žuvų, kiaušinių, grūdų, ankštinių ir riešutų. Ne, vegetarams nieko netrūksta – visus reikalingus baltymus jie gali gauti iš augalų (6).

4. Ląsteliena. Jos organizme niekas neskaido, bet naudoja kaip “slides” virškinimui palengvinti. Ląsteliena taip pat veikia, kaip kiti maisto produktai yra virškinami – ir kaip greitai, ir kokioje terpėje. Jos galime gauti iš bet kokios augalinio maisto (7).

5. Visa kita – vitaminai, mineralai – taip, žinoma, svarbūs, tačiau pirmieji keturi – vis tiek svarbesni (1). Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad gauname pakankamai šių maisto medžiagų, o ne užpildų-papildų-pakaitalų, kurių gali būti tiek daug, kad suvalgyto maisto kokybė panaši į geriausiu atveju kelis lapus suvalgyto popieriaus.

Taigi, skanaus ir TIKRO maisto. Ir dar – panašu, kad valgydami augalus, niekaip neprašausit pro šalį. Nieko kito nenoriu pasakyti – tiesiog gaunasi taip, kad augalus labiausiai “apsimoka” valgyti – juose yra visko.

Nuoširdžiai jūsų,
Šaukštas Proto

(pirmą kartą publikuota  2017-01-18 )